IGNALINOS RAJONO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ

Naujienos

Žuvininkystės vietos veiklos grupės Europoje: bendradarbiavimas, žiedinė ekonomika ir ateities sprendimai

Rugsėjo 10–11 d. Olbijoje, Sardinijoje, vyko FAMENET organizuotas Europos žuvininkystės vietos veiklos grupių nacionalinių tinklų susitikimas. Jo temos buvo aktualios visoms teritorijoms, kuriose bendruomenių inicijuota vietos plėtra siejama su žuvininkyste, pakrančių ekonomika, turizmu, aplinkosauga ir vietos verslų stiprinimu.

Europoje veikia apie 315 žuvininkystės vietos veiklos grupių. Jos skirtingose šalyse veikia nevienodomis sąlygomis, tačiau susiduria su panašiais klausimais: kaip išlaikyti vietos sprendimų laisvę, kaip sudaryti paprastesnes sąlygas bendradarbiavimui, kaip parodyti vietos projektų poveikį ir kokį vaidmenį ŽVVG turėtų turėti kitame Europos Sąjungos finansavimo laikotarpyje.

Vienas ryškiausių susitikimo akcentų – žiedinės ekonomikos sprendimai akvakultūroje. Olbija turi daugiau kaip 100 metų midijų auginimo tradiciją, tačiau klimato kaita jau keičia vietos sektorių. Vasarą vandens temperatūra įlankoje gali pakilti iki 30 laipsnių, todėl dalis augintojų vis daugiau dėmesio skiria austrių auginimui.

Kartu ieškoma būdų, kaip efektyviau panaudoti tai, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis. Susitikimo metu pristatyta midijų ir austrių geldelių perdirbimo technologija bei Italijos ir Prancūzijos partnerių Interreg projektas. Perdirbtos geldelės naudojamos tvirtai medžiagai kurti, iš kurios gaminami įvairūs elementai, galintys pakeisti plastiką, taip pat blokeliai, pritaikomi akvakultūros reikmėms. Oficialioje renginio programoje šis pavyzdys buvo pristatytas kaip praktinis žiedinės ekonomikos taikymas žuvininkystės sektoriuje.

Kita svarbi tema – žvejybos turizmas. Tai būdas tradicinę žvejybos veiklą papildyti naujomis paslaugomis, kurti papildomas pajamas ir kartu išsaugoti vietos žvejybos kultūrą. Sardinijoje ši tema aptarta kartu su vietos žvejais, o tarptautinio bendradarbiavimo patirtis parodė, kad tokie projektai gali būti vystomi ne vienos teritorijos ribose.

Pristatytas Graikijos ŽVVG tinklo projektas, kuriame dalyvavo 18 vietos veiklos grupių. Projekto metu vyko mokymai ir patirties mainų vizitai, o bendradarbiavimas su Sardinijos partneriais buvo skirtas žvejybos turizmo temai. Bendra projekto vertė siekė apie 650 tūkst. eurų. Tai geras pavyzdys, kaip bendradarbiavimo projektai gali tapti ne vien patirties apsikeitimu, bet ir realia investicija į naujus vietos ekonomikos modelius.
Kaip dar vienas bendradarbiavimo pavyzdys aptarta Lenkijos ir Bavarijos partnerystė, susijusi su „Dolina Karpia“ teritorijos patirtimi. Tokie pavyzdžiai rodo, kad skirtingų šalių vietos veiklos grupės gali dalintis ne tik idėjomis, bet ir kartu kurti naujus sprendimus, pritaikomus skirtingose teritorijose.

Svarbi diskusijų dalis buvo skirta ir aplinkosaugai. Sardinijoje pristatytas keturių ŽVVG bendradarbiavimo projektas, skirtas jūrinėms šiukšlėms ir žvejybos veiklos metu susidarančių atliekų tvarkymui. Projektas prisidėjo prie praktinių pokyčių, kaip tvarkomos tinkluose surenkamos atliekos ir kita su žvejybos veikla susijusi tarša.

Ne mažiau svarbi buvo diskusija apie tai, kaip turėtų veikti nacionaliniai ŽVVG tinklai. Skirtingose Europos šalyse jų struktūra ir finansavimo modeliai skiriasi, tačiau bendra funkcija panaši – padėti vietos veiklos grupėms bendradarbiauti, rasti partnerius, keistis patirtimi ir geriau pristatyti savo rezultatus. FAMENET susitikime buvo aptarti skirtingi tokių tinklų veiklos modeliai ir pagalbos ŽVVG formos.

Atskiras dėmesys skirtas ŽVVG rezultatų stebėsenai ir matomumui. Vien įgyvendinti projektus nepakanka – vis svarbiau gebėti parodyti, kokią naudą jie sukuria vietos bendruomenėms, verslui, žuvininkystės sektoriui ir pačioms teritorijoms. Todėl nacionalinių tinklų vaidmuo matomas ir kaip pagalba renkant, sisteminant bei viešinant vietos projektų rezultatus.

Diskusijose apie kitą Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį išryškėjo dvi ypač svarbios žinutės. Pirmoji – būtinybė išsaugoti atskirą paramos kryptį žuvininkystės sektoriui ir patį ŽVVG modelį. Antroji – poreikis sudaryti lankstesnes sąlygas ŽVVG bendradarbiavimui ir tinklaveikai, kad tarptautinės partnerystės nebūtų apsunkintos pertekliniais administraciniais reikalavimais.

Ignalinos rajono vietos veiklos grupei šios temos tiesiogiai aktualios, nes įgyvendinama ir žuvininkystės vietos plėtros strategija. Sardinijoje aptarti pavyzdžiai rodo, kad šiuolaikinė žuvininkystės teritorijų plėtra apima kur kas daugiau nei tradicinę žvejybą. Tai ir žiedinė ekonomika, ir naujos turizmo paslaugos, ir aplinkosaugos sprendimai, ir tarptautinis bendradarbiavimas, ir vietos verslų prisitaikymas prie klimato bei ekonominių pokyčių.

Būtent tokia kryptis vis labiau formuoja ir bendruomenių inicijuotos vietos plėtros ateitį – ne vien finansuoti pavienius projektus, bet kurti lankstesnes, bendradarbiaujančias ir prie pokyčių gebančias prisitaikyti vietos ekonomikas.